urdelis

×ùrdelis (germ. ordel) sm. (1) K, KII102, NdŽ, FrnW, KŽ, Grdm; N, BzF148, J įsakymas, paliepimas: Sūnus gavo urdelį py žalnierių malduoties Klp. Juk žinai, kaip mums kasmets reik mezliavą mielą amtmonams mokėt, kad jie jau ùrdelį siunčia K.Donel. Brolužis skaitė margąją gromatelę, nėsa tai buvo karaliaus urdelelis N332. Kad jojo gendroliukas, parnešė urdeliuką KlpD30. | Urdelis vaiko širdyje ištiko, ką tėvas sakė, sūnus įtikėjo A1883,159.